Baucher žąslai – veikimas, spaudimas sprandui ir istorija

Baucher žąslai atpažįstami iš mažo viršutinio žiedo žandų dirželiui ir didesnio žiedo pavadžiui. Toks pakabinimas šonines dalis laiko stabiliau nei laisvi žiedai. Vis dėlto bendrą poveikį lemia ir kandiklis, jo storis bei plotis, kamanų reguliavimas, raitelio ranka ir žirgo burnos anatomija.

Kaip sukonstruoti Baucher žąslai?

Žandų dirželis tvirtinamas prie mažo viršutinio žiedo, o pavadys – prie didžiojo. Kandiklis yra žemiau pakabinimo taško, tačiau nėra apatinės svirties ir grandinėlės, būdingų Pelham tipo žąslams. Konstrukcija riboja sukimąsi ir padeda išlaikyti kandiklį burnos centre.

Ar Baucher veikia kaip svirtis?

Įprasti Baucher žąslai, kai pavadys tvirtinamas prie pagrindinio žiedo, nesukuria tokio sverto kaip Pelham, Kimblewick ar laužtukai. Viršutinis žiedas gali priminti trumpą svirtį, bet mechanika nėra tokia pati. Tiksliau juos vadinti stabiliai pakabintais trenzo tipo žąslais.

Ar Baucher spaudžia sprandą?

Tai dažniausias nesusipratimas. Senesnis aiškinimas teigia, kad viršutinis žiedas automatiškai didina spaudimą sprandui. Kiti mechaniniai aprašymai ir gamintojų atlikti matavimai rodo, kad kai kuriose konfigūracijose judant kandikliui žandų dirželiai gali net atsipalaiduoti.

Turimų duomenų nepakanka vienodam spaudimo pasiskirstymui garantuoti visiems modeliams, kamanoms ir žirgams. Rezultatą veikia proporcijos, trintis, kandiklis, reguliavimas ir pavadžio kryptis. Todėl negalima žadėti, kad Baucher visada didina arba visada mažina spaudimą sprandui. Patikimiausias skirtumas nuo laisvų žiedų yra stabilumas.

François Baucher ir pavadinimo istorija

Žąslai pavadinti prancūzų jojimo meistro François Baucher (1796–1873) vardu. Jis buvo įtakinga ir prieštaringai vertinama XIX amžiaus figūra, o 1842 m. išleido Méthode d’équitation. Po sunkios nelaimės 1855 m. jis išplėtojo lengvesnį, santūresnį pagalbų naudojimą.

Tačiau nėra aiškių išlikusių dokumentų, kad Baucher būtų šiuos žąslus išradęs ar nuolat naudojęs; jis dažnai vaizduojamas su dvigubomis kamanomis. Todėl ryšį reikia laikyti pavadinimo tradicija, o ne įrodytu autoryste.

Kokiam žirgui gali tikti?

Baucher verta išbandyti, jei žirgą trikdo laisvų žiedų judėjimas, jam reikia centre laikomo kandiklio arba anksčiau jam tiko stabilios šoninės dalys. Tai negarantuoja lengvesnio kontakto. Priežastis gali būti dantys, žaizdos, mažai vietos liežuviui, netinkamas plotis, balnas, pusiausvyra ar treniravimas.

Ar tinka stipriam žirgui?

Kartais, tačiau ne todėl, kad automatiškai suteikia stipresnį stabdymą. Jei žirgas tempia vengdamas nestabilaus kandiklio, pakabinimas gali padaryti kontaktą aiškesnį. Jei priežastis yra skausmas, baimė, tempas, pusiausvyra ar mokymas, šoninė dalis problemos neišspręs.

Tiesus, viengubai ar dvigubai laužtas kandiklis

Baucher apibūdina šoninę dalį, o kandiklis lemia didelę spaudimo burnoje dalį. Nė vienas tipas nėra savaime švelniausias visiems žirgams. Svarbūs centrinės dalies forma, storis, liežuvis, bedantės žandikaulio dalys, gomurys ir dantys.

Dydis, pritaikymas ir varžybos

Žąslai turi būti centre ir vienodame aukštyje abiejose pusėse. Viršutinis žiedas turi judėti laisvai, o šoninė dalis neturi spausti ar trinti. Per platūs žąslai slankioja, per siauri spaudžia lūpų kampus.

Leistinumas priklauso nuo disciplinos, klasės, kandiklio, medžiagos, šoninių dalių ir galiojančių taisyklių. Prieš varžybas visada tikrinkite naujausią oficialų federacijos reglamentą.